Į Kauno lopšelio-darželio „Nežiniukas“ grupes, kurios įgyvendina ikimokyklinio ugdymo programą, priimami vaikai nuo 2 iki 6 (atskirais atvejais – iki 5) metų. Tai yra iki tol, kol jie pradės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę. Ikimokyklinis ugdymas yra vykdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, kurią mokyklos komanda rengia vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.

Kauno lopšelio-darželio „Nežiniukas“  Ikimokyklinio ugdymo programa siekiama atliepti ikimokyklinio amžiaus vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programos tikslas: atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

 Lopšelyje-darželyje vaikų ugdymas ir ugdymasis grindžiamas požiūriu, kad:

  • Ugdymo centre – vaiko raida, mokymasis ir gerovė. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos turi būti orientuotos į vaikus, būtina atsižvelgti į jų nuomonę ir įtraukti juos į kasdienius sprendimus ugdymo aplinkoje (European Commission, 2017).
  • Tėvai – svarbiausi vaikų ugdytojai. Su tėvais tariamasi dėl jų vaikų ugdymo tikslų, ugdymosi rezultatų, turinio, ugdymo proceso organizavimo, atsižvelgiama į jų lūkesčius bei individualias vaikų galias ir skirtingą ugdymosi patirtį. Lopšelyje-darželyje pripažįstami ir gerbiami šeimų kultūriniai ir socialiniai skirtumai.
  • Pedagogų profesionalumas – pagrindinė kokybiško ikimokyklinio ugdymo sąlyga.
  • Įtraukusis ugdymas – kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui

Programa įgyvendinama vadovaujantis šiais ugdymo principais:

  • žaismės / kūrybiškumo – ugdymas siejamas su žaidimu, žaismingais metodais įvairinant ugdomąją veiklą, ugdymo(si) turinį, vertybių ugdymą; siekiama vaiko aktyvaus dalyvavimo, rodomos iniciatyvos, atskleidžiant vaikystės fenomeną, vaiko kultūrą, kartu skatinant žaisti vaizduote, kalba, kūnu, pojūčiais;
  • sąveikos – ugdymas grindžiamas visų ugdymo proceso dalyvių (vaiko, tėvų (globėjų), mokytojų ir kitų asmenų sąveika;
  • įtraukties – siekiama tenkinti vaikų grupės ir konkretaus vaiko individualius poreikius, tikslingai parenkant priemones ir (arba) ugdymo(si) metodus, individualizuojant ugdymo(si) turinį ir teikiant mokymosi paramą;
  • integralumo – siekiama vientiso fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo sričių plėtojimo, vadovaujantis visuminiu požiūriu į vaiką ir integraliu kompetencijų ugdymu;
  • kontekstualumo – ugdymo(si) turinys glaudžiai siejamas su artimiausia vaiko aplinka, socialiniais kultūriniais jos pokyčiais, siekiama, kad ugdymo patirtys vaikui būtų prasmingos, aktualios ir įdomios.