Vaiko ugdymosi pasiekimai – tai žinios ir supratimas, gebėjimai, vertybinės nuostatos, kurie įgyjami vaikui dalyvaujant įvairiose ugdymosi aplinkose. Atliekant vaikų vertinimą vadovaujamasi nuostatomis, kad kiekvieno vaiko pažanga priklauso nuo jo individualių galių ir ugdytojų profesionalumo, vaikų pasiekimų įrodymų kaupimas ir pasiekimų dokumentavimas bei stebėsena padeda siekti ugdymo ir ugdymosi kokybės.
Vaikų pasiekimai vertinami pagal penkias ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu). Kiekvienoje ugdymosi srityje yra išskirtos pasiekimų sritys su atitinkamai pasiekimų sričiai aprašytais ugdymosi srities pasiekimais pagal žingsnius ir amžių, kurie vertinami spalvomis:
- žalia – susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas pašalintas“);
- geltona – besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas iš dalies pašalintas“);
- raudona – nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas nepašalintas“).
Vaikų ugdymosi pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis.
Vertinimo procese dalyvauja mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, vaikai, tėvai (globėjai).
Grupės mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas ir kiti specialistai, planuodami ugdymo procesą, planuoja ir vertinimą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, galias, realius gebėjimus ir jam keliamus individualius ugdymo(si) uždavinius. Be to, derinami vaiko, tėvų (globėjų), mokytojų, švietimo pagalbos specialistų lūkesčiai dėl vaiko tolesnio ugdymo(si), siekiant visų ugdymo(si) proceso dalyvių kryptingo įsitraukimo į ugdymo(si) procesą.
Apie vaikų ugdymosi pasiekimus sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos ir jos rezultatų. Mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais. Taikomi šie vaiko pasiekimų vertinimo būdai ir metodai: vaiko veiklos ir elgesio stebėjimas, pokalbiai su vaiko tėvais (globėjais), individualių vaiko poreikių aprašai, vaiko veiklos analizė, vaiko kūrybinių užduočių, darbelių (įsi)vertinimas, analizė, vaiko atliktų darbų rinkinys, jų analizė, vaiko veiklos nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.
Lopšelyje-darželyje kiekvienam vaikui yra sudaromas segtuvas-pasiekimų ir pažangos aplankas, kuriame kaupiami vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo dokumentai nuo pirmos lankymo dienos. Šį aplanką sudaro žinios apie vaiką, tėvų (globėjų) lūkesčiai, vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo formos, vaikų kūrybiniai darbeliai ir kt. Vaikui baigus ikimokyklinio ugdymo programą, „Vaiko pasiekimų aplankas“ perduodamas vaiką ugdančiam priešmokyklinio ugdymo mokytojui.
Vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius pasiekimų vertinimas. Pirminį vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius vertinimą atlieka VGK ar PPT (jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas). Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas planuojamas ir pasiekimų vertinimas vykdomas pagal Vaiko gerovės komisijos ir(ar) PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią). Vaikams, kurie ugdomi pagal pritaikytą ar individualią ugdymo(si) programą, švietimo pagalbos mokiniui ir kiti specialistai bendradarbiaudami su tėvais (globėjais), sudaro individualias švietimo pagalbos programas ir atlieka vertinimą spalvomis du kartus mokslo metuose.