Raidos sutrikimų turintys vaikai patiria sensorinės integracijos sunkumus. Aplinkos ir vidaus dirgikliai (garsas, kvapas ir kt.) kelia šiems vaikams padidintas, silpnas arba per stiprias reakcijas. Dažnai vaikai patys nesuvokia, kas jiems darosi, dėl ko staiga tampa nervingi ar blogai jaučiasi. Todėl pedagogui yra svarbu stebėti vaiko pojūčius ir išsiaiškinant aplinkos dirgiklius, trukdančius vaikui gerai jaustis bei fiksuoti tam tikros savijautos priežastis. Atsižvelgiant į minėtas priežastis, mūsų lopšelyje-darželyje yra parengtas ir pradėtas įgyvendinti sensorinės integracijos modelis specialiosiose grupėse. Sensorinės integracijos modelį sudaro šios dalys:
- Struktūruota specialiosios grupės aplinka, skirta stimuliuoti, raminti ar aktyvinti vaiko sensorinius pojūčius.
- Visuminis ugdymas, orientuotas į vaiko sėkmę.
- Dėmesys kiekvienam vaikui mažose grupėse.
- Kvalifikuota mokytojų ir specialistų komanda, užtikrinanti ugdymo(si) ir priežiūros dermę.
- Sensorinius poreikius atitinkantis ugdymas, žaidimas ir kita patirtinė veikla.
- Taikomi savireguliacijos principai, skatinantys įsitraukimą į veiklas, užtikrinantys ramybės ir saugumo jausmą
- Nemiegančių vaikų poilsio organizavimas multisensoriniame kabinete ir kitose erdvėse (sporto salėje, muzikos salėje, kabinete – išmanioji erdvė).
- Šeimos ir mokytojo partneryste, pasitikėjimu grįstas ugdymas ir švietimo pagalba.
- „Sensorinė „dieta“- individualiai vaikui suplanuotas ir vykdomas pojūčiais grįstas ugdymas, skirtas sensoriniam stimuliavimui ar sensorinių stimulų apribojimui (siekiant padėti nusiraminti, neprasti savikontrolę). Sensorinė dieta „neleidžia įvykti vaiko sensorinei ir emocinei perkrovai“).